Nepastovumu pagrįstos sistemos.
Lietuvos geografus vienijanti visuomeninė organizacija Ričardas Skorupskas apgynė daktaro disertaciją Anotacija.
Disertaciniame darbe, remiantis loginiais metodais ir naudojantis ankščiau atliktų empirinių nepastovumu pagrįstos sistemos rezultatais naujai formuojama kraštovaizdžio struktūros geoekologinio optimalumo metodologija.
Didelis dėmesys skiriamas optimalaus kraštovaizdžio sampratos išaiškinimui bei jos nepastovumą sąlygojančių veiksnių išryškinimui, kurie yra kaip sudėtinės, naujai suformuotos ir pagrįstos optimalaus kraštovaizdžio sistemos dalys.
Pirmą kartą išskiriami ir detalizuojami optimalios kraštovaizdžio struktūros sampratos raidos etapai bei kraštovaizdžio optimizavimo būdai kryptys per vis kitas sistemos žmogus-gamta dalis. Pristatoma nauja kraštovaizdžio optimizavimo kryptis auto-optimizacija kraštovaizdžio optimizacija per subjektąkuri dar tik pradeda reikštis. Darbe pateikiama nauja jau egzistuojančių ir naujai sudarytų filosofinių kategorijų sistema, aiškinanti optimalaus kraštovaizdžio sandarą.
Remiantis asimetrinės dinaminės simetrijos principu, kuris pagrįstas auksinės proporcijos taisykle, suformuota optimalios kraštovaizdžio struktūros koncepcija. Minėtos koncepcijos pagrindu išskirti kraštovaizdžio struktūros optimalumo lygį nusakantys rodikliai, kuriais remiantis analizuojama Lietuvos teritorijos nepastovumu pagrįstos sistemos struktūra ir atliekamas individualus teritorijos rajonavimas pagal optimalumą.