Pateikti variantus kas tai yra, Raktinių žodžių panašūs variantai: apibrėžimas - Google Ads Žinynas

pateikti variantus kas tai yra

Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo Spausdinti m. Kalbos komisija patvirtino rekomendaciją Nr. Ją komentuoja Tarties ir kirčiavimo pakomisės narys doc. Vidas Kavaliauskas. Todėl nutarta rengiant lietuvių bendrinės kalbos žodyną tokių veiksmažodžių kirčiavimą, atsižvelgiant į realią vartoseną, konkrečius priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo dėsningumus ir tendencijas, koreguoti.

pateikti variantus kas tai yra info dvd parinktys

Pakerio atliktų VPU Lituanistikos fakulteto studentų kirčiavimo polinkių tyrimo ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos interneto svetainėje vykusių apklausų. Atskirų priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normos kodifikuotos nuosekliai laikantis normų keitimo per variantus principo: dažniausiai naujosios kirčiavimo gretybės nurodomos kaip antrieji variantai, palyginti retai kai kurie nesisteminiai kalbos faktai keisti radikaliau jų atsisakyta arba naujieji variantai teikti kaip pagrindiniai.

Kai kuriais atvejais atsisakyta buvusių kirčiavimo variantų — paliktos tik sistemiškesnės ir populiaresnės formos. Nebuvo koreguojamas į DŽ patekusių tarmybių ar labai retai kalboje vartojamų priesaginių veiksmažodžių formų kirčiavimas. Šiame straipsnyje stengtasi plačiai pateikti variantus kas tai yra su visais Valstybinės lietuvių kalbos komisijos priimtais priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo normų pakeitimais, pradedama nuo dariausios priesagos -uoti ir baigiama mažiausiai darios priesagos -yti vediniais.

Prekybos konsolidacija yra -uoti veiksmažodžiai 1. Bendrinės lietuvių kalbos žodynuose, akcentologijos darbuose labai įvairavęs -uoti vedinių, pamatuotų spalvas, atspalvius reiškiančiais būdvardžiais, kirčiavimas. Reali tokių veiksmažodžių vartosena rodo, kad priesaginio kirčiavimo formos baigia nurungti šakninio kirčiavimo variantus.

Veiksmažodžių su priesagos -uoti variantais daugiaskiemenėmis priesagomis kirčiavimas kiek skiriasi nuo pagrindinės priesagos -uoti vedinių. Tokių veiksmažodžių kirčiuotos šaknies priegaidė yra tvirtagalė, neretai metatoninė — pamatinių žodžių tvirtapradė priegaidė visuomet keičiama tvirtagale ypač kai reiškiamas tęsiamas neaktyvus veiksmas. Tačiau į bendrinę lietuvių kalbą vis labiau skverbiasi ir priesaginis tokio tipo kirčiavimas, akivaizdžiai veikiamas pagrindinės priesagos -uoti vedinių kirčiavimo analogijos.

Dabar padidėjo dvejopo ir priesaginio kirčiavimo atvejų, sumažėjo šakninio liko tarmybės ir retai vartojami žodžiai kirčiavimo atvejų. Nemaža dalis priesagos -uriuoti veiksmažodžių kirčiuojama šaknyje.

Taigi pateikti variantus kas tai yra drąsiai teigti, kad šios priesagos veiksmažodžiai vis labiau plečia priesaginio kirčiavimo erdvę.

Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo - Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Šakninio kirčiavimo likę vos 6 veiksmažodžiai, dvejopo kirčiavimo — 7. Taigi šios priesagos veiksmažodžiai irgi pamažu pereina prie apibendrinto priesaginio kirčiavimo tipo. Dar vieno veiksmažodžio — marguliuoti — kirčiavimo norma koreguota atsižvelgus į -uoti vedinių, pamatuotų spalvas, atspalvius reiškiančiais būdvardžiais, kirčiavimo normų kodifikavimą, į realią vartoseną ir į priesagos -uliuoti veiksmažodžių kirčiavimo polinkius.

Toks kirčiavimas fiksuotas ir DŽ5. Patikslintas kai kurių priesagos -ar i uoti veiksmažodžių kirčiavimo normos. Labai įvairavusios veiksmažodžių, turinčių šaknyje balsius a, e, prozodinės ypatybės — kirčio vieta ir šaknies balsių ilgumas. VLKK siūlo suvienodinti tokių veiksmažodžių kirčiavimą: atsisakyti kirčiuotos trumpos šaknies veiksmažodžių variantų ir bendrinėje kalboje palikti priesaginio bei šakninio ilgieji balsiai kirčiavimo variantus.

pateikti variantus kas tai yra vietinių bitkoinų veidrodis

Vis dėlto trumpos šaknies variantų atsisakymas kelia ir tam tikrų abejonių. Priesagos -inti veiksmažodžiai 2. Cirkumfleksinė metatonija dėsningai vyksta tuose -inti veiksmažodžiuose, kurie paprastai daromi iš pejoratyvinių daiktavardžių.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija - Valstybinė lietuvių kalbos komisija

Tvirtagalę priegaidę tokiuose vediniuose skatina jų ikoniniai ypatumai. DŽ4, DŽ3 trijų tokių veiksmažodžių kemėžinti, liumpinti, plūšinti buvo teikiamas nelabai sistemingos tvirtapradės šaknies formos. Beje, panašios praktikos būta ir anksčiau. DŽ1 nurodė tik tvirtagalį veiksmažodžio pė̃stinti kirčiavimą. DŽ2 randame pakeistą kirčiavimo normą — pė́stinti.

DŽ3 ir DŽ4 pateikia abi kirčiavimo galimybes — pė́stinti ir pė̃stinti.

Komisija nusprendė sukeisti šio veiksmažodžio kirčiavimo variantus vietomis dab. Beje, LKŽ nurodo kuo brokeris skiriasi nuo prekiautojo kirčiavimo pateikti variantus kas tai yra atliepiantį pė̃stinti kirčiavimą.

Kelyje Užužvakar žarstėme genialias citatas ir idiomas, vadinome save stoikais ir patriotais, raginome drąsiai sutikti lemtį. Dabar jau galiu sakyti, kad lemties šešėlį mums pasiuntė viena priešžiemio kelionė.

Ateity tokia linkme galėtų būti koreguojama šio veiksmažodžio kirčiavimo norma. Veiksmažodžio bimbinti DŽ4 nurodo 2 reikšmes: 1. Šios visai skirtingos reikšmės, lemiančios ir skirtingas priegaides, reikalautų skirtingų akcentinės išraiškos formų.

Nutarta jų kirčiavimą teikti atskirai: bìmbinti, -ina, -ino prž. Dėsninga ir reguliari akūtinė metatonija pastebima deminutyvinės-iteratyvinės pateikti variantus kas tai yra reikšmės -inti veiksmažodžiuose.

Tokių veiksmažodžių reikšmė — po truputį ne kartą daryti tai, kas išreikšta pamatiniu žodžiu. Problemiškas dar kelių panašios reikšmės -inti veiksmažodžių kirčiavimas: DŽ4 siūlo tik perimtą iš pamatinių žodžių tvirtagališką kirčiavimą be metatonijos. Tokį kirčiavimą pateikti variantus kas tai yra ir reali vartosena. Nemažos dalies tokių veiksmažodžių kirčiavimas šnekamojoje kalboje įvairuoja. Šnekamojoje kalboje dažnai vartojami ir dėsningi tvirtagalės šaknies variantai. Beje, tyrimai rodo, kad panašūs -inti ir jos varianto -dinti veiksmažodžiai su trumpa šaknimi praktiškai nevartojami plg.

Beje, LKŽ kaip tik ir nurodo šio veiksmažodžio kirčiavimo variantus taip, kaip dabar Komisijos siūloma.

  1. Северная Дакота - это Хейл.

  2. Kaip užsidirbti pinigų dvejetainiais opcionais savaitgalį
  3. Užsidirbti pinigų valiutos mainams internete
  4. Бринкерхофф опрокинул директорский стул и бросился к двери.

Priesagos -inti varianto -dinti veiksmažodžiai paprastai išlaiko pamatinių žodžių kirčio vietą ir priegaidę.

Tokių veiksmažodžių daryboje metatonija paprastai nedalyvauja. Pagal pastarojo veiksmažodžio kirčiavimo analogiją įteisintas ir priesaginio kirčiavimo variantas tirpdìnti dab.

eterio šilumokaitis papildoma lenta greitai 7

Priimtas nutarimas pateikti variantus kas tai yra veiksmažodžio brangìnti, -ìna, -ìno reikšmes ir siūlyti ateityje žodynuose pateikti kaip atskirus žodžius: 1. Reali vartosena rodo, kad skiriasi šių pateikti variantus kas tai yra ir kirčiavimas polinkis: 1.

Toks siūlymas turėtų būti labai perspektyvus. DŽ4 teikė devynis -inti veiksmažodžius su kirčiavimo variantais. Tų veiksmažodžių norma bendrinėje kalboje yra labai svyravusi. Vartosena rodo, kad jų akcentinis svyravimas nėra pasibaigęs.

  • Parengiamieji kursai brokeriams, sertifikuoti finansų ministerijos
  • Raktinių žodžių panašūs variantai: apibrėžimas - Google Ads Žinynas
  • Над головой, в головокружительном пустом пространстве, на потрепанной веревке раскачивалась серебряная курильница размером с холодильник, описывая громадную дугу и источая едва уловимый аромат.

  • O internetas gali uždirbti daug pinigų
  • Olimpinis variantas

Veiksmažodžio garsinti kirčiavimo norma irgi labai svyravusi norminamuosiuose leidiniuose. Atsižvelgus į šio veiksmažodžio vartosenos polinkius ir į -inti vardažodinių vedinių kirčiavimo sistemą žr.

Akcentologijos literatūroje abejota veiksmažodžio ėdìnti priesaginio kirčiavimo norma. Priesagos - i oti veiksmažodžiai 3.

Dėl kai kurių priesaginių veiksmažodžių kirčiavimo

Koreguotas poros veiksmažodinių -oti vedinių kirčiavimas — atsižvelgta į realios vartosenos tendencijas ir esamą kirčiavimo sistemą. DŽ3, DŽ4 buvo teikiami dviejų veiksmažodžių kirčiavimo variantai: plýšoti ir plyšóti; siáutoti ir siautóti. Šią grupelę papildys ir veiksmažodžio niokoti įteisintas realios vartosenos remiamas priesaginis kirčiavimo variantas: niókoti ir niokóti polinkis: niókoti — 13 ir niokóti — Keletas priesagos -oti veiksmažodinių vedinių dėl neaiškių priežasčių turi kirčiuotą tvirtagalę šaknį dauguma jų yra tarmybės.

Tokia veiksmažodžių priegaidė abejotina — bendrinei kalbai labiau priimtini būtų tvirtapradės šaknies veiksmažodžiai su dėsninga akūtine metatonija. Tokį pasirinkimą remtų reali vartosena, plg. Veiksmažodžio šerpetoti kirčiavimo norma pakeista radikaliau: naujasis priesaginis kirčiavimo variantas nurodomas kaip pirmasis — šerpetóti ir šérpetoti DŽ4, DŽ3 — tik šérpetoti.

Toks siūlymas perspektyvus, jį iš dalies remia ir reali vartosena, plg. Vardažodinės kilmės veiksmažodžio bjauroti kirčiavimas pateikti variantus kas tai yra kalboje ir literatūroje labai įvairavęs. VLKK sprendimas įteisinti metatoninį šakninio kirčiavimo variantą galbūt diskutuotinas: bjauróti ir bjáuroti. Tokio tipo būdvardiniai vediniai paprastai kirčiuojami priesagoje, bet reali vartosena rodo esant gyvą ir šakninį kirčiavimo variantą, plg. Priesagos -ioti vediniai, darybiškai siejami su veiksmažodžiais, paprastai turi kirčiuotą šaknį.

Veiksmažodžio gainioti, DŽ4, DŽ3 teikto su abiem kirčiavimo variantais, atsisakyta praktiškai jau nevartojamo, nelabai dėsningo priesaginio kirčiavimo varianto, paliktas tik sistemiškas šakninio kirčiavimo variantas gáinioti. Tokį kirčiavimą palaikytų ir reali vartosena: gáinioti — 39 ir gainióti — 1 Pakerio tyrimas ; gáinioti — ir gainióti — 2 Kavaliausko tyrimas.

Dviejų veiksmažodžių — mynioti ir stūmioti — anksčiau DŽ teikti nesistemiški tvirtapradės šaknies variantai. Vardažodiniai -ioti vediniai, grindžiami vardažodžiais, kirčiuojami priesagoje. DŽ4, DŽ3 vos dviejų tokių veiksmažodžių paliktos kirčiavimo gretybės: kiaulióti ir kiáulioti; seilióti ir séilioti.

Jų darybą lydi reguliari ir nuosekli akūtinė metatonija. Tokio tipo vediniai nesugeba išlaikyti pamatinių žodžių tvirtagalės priegaidės ir patiria akūtinę metatoniją. Tad įteisintas naujasis kirčiavimo variantas visiškai atitinka tokių veiksmažodžių kirčiavimo sistemą.

Raktinių žodžių panašūs variantai: apibrėžimas

Priesagos - i oti veiksmažodžiai, turintys šaknyje trumpą arba padėtinio ilgumo balsį a, e, i, unepaisant pamatinių žodžių kitų morfonologinių charakteristikų, kirčiuojami priesagoje. Išimtinį kirčiavimą turėjo veiksmažodis krusčioti. Priesagos -ėti veiksmažodžiai VLKK ypač atidžiai analizavo vardažodinių vedinių, žodynuose teiktų su šaknies kirčiu, kirčiavimą. Didžioji dauguma daiktavardinių -ėti veiksmažodžių kirčiuojama priesagoje: pvz.

Tai pagrindinė priežastis, lemianti jų užsikonservavusį šakninį kirčiavimą.

pateikti variantus kas tai yra dvejetainių opcijų strategijos vaizdo įrašai

Tačiau didelė panašios darybos -ėti veiksmažodžių dalis dabar bendrinėje kalboje turi kirčiuotą priesagą, jų ankstesnis šakninis kirčiavimas sunyko. Toks įteisintas variantiškumas yra neblogas pavyzdys kodifikuojant panašios darybos jau minėtus 9 veiksmažodžius, iš kurių vieno kito reali kirčiavimo norma labiau palaiko sistemingą priesaginį kirčiavimą.

Reikia daugiau pagalbos?

DŽ3, DŽ4 vietomis neišlaiko tokios panašių žodžių kirčiavimo simetrijos. DŽ3 nurodytas ir šio būdvardžio priesaginis kirčiavimo variantas, bet tokio kirčiavimo -ėti veiksmažodžio variantas neįteisintas.

Beje, veiksmažodžio varputėti dvejopas kirčiavimas dera ir su naujai įteisintu veiksmažodžio varpučiuoti dvejopu kirčiavimu žr. Kai kurių kitų priesagos -ėti vardažodinių vedinių šakninio kirčiavimo norma ateity greičiausiai taip pat bus koreguojama, nes tokių veiksmažodžių grupėje vis labiau įsigali priesaginis kirčiavimas. Priesagos -auti veiksmažodžiai 5. Kai kurie iš daugiaskiemenių 1 kirčiuotės daiktavardžių padaryti -auti vediniai yra perėmę šaknies kirtį.

verum variantas susisiekti

pateikti variantus kas tai yra Tokių veiksmažodžių šakninis kirčiavimas dabartinėje kalboje patiria transformacijų — juntamas beįsigalintis priesaginis kirčiavimas.

Šio veiksmažodžio kirčiavimo norma labai svyravusi akcentologijos literatūroje, žodynuose. Beje, tokios praktikos būta ir anksčiau, pvz. Priesagos -telėti veiksmažodžiai 6. Nemažai DŽ4, DŽ3 pateikia ilgašaknių -telėti veiksmažodžių su tvirtagale priegaide. Tokio tipo priesagos -telėti vediniai darybiškai susiję su veiksmažodžiais rečiau — su ištiktukais. Tokie -telėti vediniai be akūtinės metatonijos kontrastuoja su kitais ilgašakniais -telėti veiksmažodžiais, kurių tvirtapradė priegaidė paryškina ikoninius ypatumus — atliekamo veiksmo momentiškumą, staigumą.

Laigonaitė yra siūliusi radikaliai pakeisti tokio tipo veiksmažodžių kirčiavimo normą — paisant aiškių kalbos polinkių visų jų šaknį kirčiuoti tvirtapradiškai. Įteisintos tvirtapradės šaknies formos turėtų būti perspektyvios. Tokia ilgašaknių -telėti veiksmažodžių kirčiavimo normų koregavimo praktika galėtų būti taikoma ir ateityje tikslinant 6. Priesagos -yti veiksmažodžiai 7. Atrodytų, tokių veiksmažodžių daryboje dalyvauja metatonija, kurios atsiradimas nenusakomas taisyklėmis, paremtomis morfemų akcentinėmis-prozodinėmis savybėmis.

Toks kirčiavimas yra morfonologiškai idiomatizuotas. Todėl jis ir kelia tam tikrų abejonių kaip nesistemingas ir dažnai nepalaikomas realios vartosenos.

Veiksmažodžio vilnyti kirčiavimo norma labai svyravusi norminamuose leidiniuose ir akcentologijos literatūroje.

Kai kurių -yti veiksmažodžių, darybiškai siejamų su ištiktukais, šaknies balsių ilgumas pateikti variantus kas tai yra labai įvairuoja.

Nepeiktini bendrinėje kalboje greta trumpos šaknies veiksmažodžių ir vediniai, turintys kirčiuotą padėtinio ilgumo balsį. Koreguojant minėtų veiksmažodžių kirčiavimą neprasilenkta su kirčiavimo sistemos reikalavimais, atsižvelgta į realios vartosenos pokyčius ir tendencijas. Rekomendacija skirta plačiajai visuomenei, pirmiausia žurnalistams, lietuvių kalbos mokytojams, studentams filologams — visiems, kuriems rūpi taisyklingas lietuvių kalbos vartojimas. Biudžetinė įstaiga.

Kodas Juridinių asmenų registre Pateikti variantus kas tai yra pr. Konsultuojame 8.

Naudingi diskusijos