Prarado visus pinigus už opcionus, Sukčiai prie žmonių pinigų braunasi jau ir per internetinę pokalbių programą „Skype“

Сhargeback procedūra - kaip susigrąžinti pinigus iš nesąžiningo brokerio?

Youtube Šimtai Lietuvos gyventojų prarado milžiniškus pinigus tarptautinėse nusikalstamose schemose, kurios užmaskuojamos tarsi investicinė galimybė, nors iš tiesų tai yra apgaulė.

Arturas Orlauskas, anekdotas "Pasiruošimas laidotuvėms" (653)

Tačiau dėl įstatymų spragos nukentėjusieji palikti likimo valiai. LRT Tyrimų skyrius surinko įrodymų, kad Lietuvoje veikė ne tik iš užsieniečių pinigus viliojanti grupuotė, bet ir kad ji turi sąsajų su licenciją gavusia Kipro įmone, dėl kurios veiklos Lietuvos gyventojai skaičiuoja šimtatūkstantinius praradimus.

Net kai tokios investicijos daromos teisėtai, tai ypač rizikinga, bet LRT tyrimas rodo, kad šie investavimo būdai tampa įrankiais apgaudinėti žmones ir išvilioti iš jų pinigus.

LRT tyrimas. Milijonus lietuvių santaupų išmelžę nusikaltėliai – nepagaunami ir nebaudžiami - LRT

Investuoti pinigai, dingstantys per naktį, spaudimas skolintis, pinigų pervedinėjimas į vis kitas šalis ir skambučių atakos — visų užfiksuotų istorijų pasikartojantis motyvas. Ją vienija tas pats žmogus. Teisėsauga, vertindama užfiksuotus atvejus, mato organizuoto nusikalstamumo struktūrą, kuri išsiskirsto bent per 5 valstybes ir dalijasi į dvi dalis: skambučių centrus ir pinigų plovyklas.

Bankų asociacija skaičiuoja, kad pernai Lietuvoje bankai užregistravo apie investicinio sukčiavimo atvejų, o jų klientai prarado apie 2,3 mln. Žmonės dažniausiai tampa užsienyje įsikūrusių skambučių centrų aukomis, kurie naudoja didelio psichologinio spaudimo metodus siekdami priversti investuoti internetinėse platformose. LRT Tyrimų skyrius bendravo su beveik 10 žmonių visoje Lietuvoje ir žino dar bent atvejų, kai buvo nusitaikiusi ta pati praturtėjimą investuojant siūlanti Kipro bendrovė.

Daugelis aukų, apžavėtos pažadų, prarado dešimtis ar net šimtus tūkstančius eurų. Kitoje analogiškoje įmonėje dirbęs Prarado visus pinigus už opcionus šaltinis atskleidė, kaip investicijų schemos veikia iš vidaus.

Anot jo, skambučių centro darbuotojai žino apgaudinėjantys žmones, o jų tikslas — išvilioti visus įmanomus pinigus. Teisėsauga investicinį sukčiavimą vadina organizuotu nusikalstamumu. Jo struktūra dažniausiai veikia per 5 valstybes ir dalijasi į dvi schemos dalis: skambučių centro ir pinigų plovimo grupės. Schemoje dalyvaujančios grupės išviliotus pinigus dalijasi per pusę. Aukso kalnai virto pelenais Psichologinis spaudimas, skambučių atakos, pažadai, kad pinigai bus saugūs, ir aukso kalnų iliuzija — realybė, su kuria susidūrė visi LRT Tyrimų skyriaus kalbinti nukentėję Lietuvos gyventojai.

Taip pat artimas tapo gėdos jausmas, dėl kurio į schemas įkliuvusios aukos su LRT norėjo bendrauti anonimiškai. Prarado visus pinigus už opcionus Adelija vardas pakeistas iki šiol apie prarastus 14 tūkst.

Sukčiai prie žmonių pinigų braunasi jau ir per internetinę pokalbių programą „Skype“

Ir klausė, ar turiu mašiną, kurią galiu parduoti. Esu dar palyginti sveika.

prarado visus pinigus už opcionus koks darbas gali uždirbti didelius pinigus

Įsidarbinau dar truputėlį, kad prisidurčiau, bet žinot, kiek prarado visus pinigus už opcionus ilgai dirbsi. Paklausta, kas skatino investuoti vis daugiau pinigų, nematant jokios grąžos, Adelija sako iš pradžių tikėjusi greitai ir daug uždirbti, vėliau atsirado spaudimas pervesti lėšų, kad susigrąžintų prarastas sumas, bei baimės jausmas, kad savo pinigų daugiau nebeišvys. Jie prarado visus pinigus už opcionus moka. Kad tavo statusas bus ypatingas, man nieko daryti nereikės, mano pinigai dirbs.

Istorijos atskleidžia tą pačią įvykių seką. Žmogus, kai jau būna laikotarpis tendencijų linijoje į sistemą, perduodamas kitame ragelio gale esantiems brokeriams. Tuomet pradeda dingti pinigai. Iš pradžių siūloma investuoti, o kartais tai daroma už pačius klientus, į valiutas.

Forex rizika ir jos valdymas

Laipsniškai pinigams nykstant, įkalbinėjama pervesti vis daugiau. Darėm mokymus ir investicijas, kažkas lyg ir augo. Po savaitės įnešiau daugiau pinigų — apie 8 tūkstančius. Brokeris Aleksandras man pradėjo skambinėti, reikalauti, kad kaip uždirbau dvejetainėse knygose prarado visus pinigus už opcionus pinigų, kad reikia mažiausiai 17—18 tūkst.

Kadangi jaunas tėtis daugiau pinigų neturėjo, kito telefoninio ryšio gale esantis Aleksandras nurodė kur ir ką spausti. Vėlų vakarą pasibaigęs pokalbis nieko gero kitą rytą neatnešė. Atsidaręs sąskaitas, Mantas išvydo nulius.

Pinigai, dingstantys per naktį, — visų LRT fiksuotų istorijų pasikartojantis motyvas. Kai kuriems Kipro investavimo pradžiamokslis baigėsi skolų liūnu. Tiek Mantas, tiek Virginija, paveikti baimės paskolų, prašė, tačiau skolintis iš greitųjų kreditų bendrovės atsisakė. Virginija, kaip ir Mantas, prarado iki 20 tūkst.

LRT tyrimas. Milijonus lietuvių santaupų išmelžę nusikaltėliai – nepagaunami ir nebaudžiami

Vykti į banko padalinį ir didinti pavedimų limitus, taip pat kreiptis greitųjų kreditų ją įkalbinėjo nebe Aleksandras, o Davidas. Davidas man skambina, sako, kad nuo 16 iki 80 tūkst. Pamatysite, nespėsite uždarinėti sąskaitų, matysite, kas čia darysis. Patikrinus akcijų biržų duomenis, tuo metu bendrovės dviejų akcijų vertė siekė dolerius. Tačiau net ir nutraukus kontaktą, pasekmės gali likti ilgam.

Eglė vardas pakeistas iš viso prarado 30 tūkst. Pervedžiau 2 tūkst. Bet pinigai iki ryto dingo. Prarado visus pinigus už opcionus vėl pradėjo šnekėti, ką jūs čia taip nuleidžiat rankas, jūs perveskite vėl, atsiimsite tuos 2 tūkst. Taip ir pasidėjo visi mokėjimai — iš pradžių 2 tūkst.

Milijonus lietuvių santaupų išmelžę nusikaltėliai – nepagaunami ir nebaudžiami

Prarado visus pinigus už opcionus taip gražiai. Anot jos, iš susidariusios sunkios padėties bandys išsikapstyti dirbdama, nors jau yra pensijoje. Panašiai nutiko ir Bertai, kuri iki šiol istoriją slepia nuo šeimos. Viską, ką turėjau, ir dar į skolą įlindau, nes tikėjau jų pasakom, kad dar ir dar reikia investuoti. Buvau kaip užhipnotizuota. Bandžiau nutraukti, bet mane tikino — ne vienas ir ne du žmonės, ir prarado visus pinigus už opcionus, ir lietuviškai, ir vyrai, ir moterys Investicijų ekspertai šiose istorijose mato kelis galimus paaiškinimus.

Pirmiausia, manipuliuota nieko neišmanančiais žmonėmis ir uždirbinėta iš nenaudingų sandorių. Antra, galbūt išvis jokių investicijų nebuvo, pinigai galėjo būti tiesiog pervedami į įmonės sąskaitas. Jis prašė nepateikti detalių, iš kurių būtų galima jį atpažinti, ir pats pasirinko vardą, kuriuo bus čia minimas. Šioje publikacijoje LRT šaltinis įvardijamas Treideriu. LRT šaltinis teigia, kad įmonėje praleido kelias dienas.

Skambučių centro viduryje buvo matyti didelis ekranas, kuriame nuolatos muša skambutis ir rodo, kiek pinigų įkrito į bendrą puodą. Anot Treiderio, LRT kalbintiems nukentėjusiems asmenims skambinę davidai ir aleksandrai turėtų būti netikri, nes pats pirmą dieną buvo įspėtas susigalvoti vardą, kuriuo prisistatinės potencialiems klientams. Nustebino faktas, kad visi skambučio centro darbuotojai žinojo dalyvaujantys sukčiavimo schemoje, nes jų atlyginimas priklauso nuo pinigų sumos, kurią pavyksta išvilioti.

Pirmiausia reikia sužinoti, kiek pinigų žmogus turi. Kas turi daugiau — tas įdomesnis. Apgaulės meistrai nuo įstatymo pabėga Paprašytas įvertinti LRT kalbintų žmonių atvejus, FNNT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas sako, prarado visus pinigus už opcionus situacija jam primena šiuo metu pasaulyje paplitusią sukčiavimo schemą. Jos esmė — vilioti pinigus naudojant kuo daugiau valstybių, kad teisėsaugos institucijoms būtų sunku atrasti nusikaltimo organizatorių.

realių variantų pavyzdžiai

Viena grupė — atsakinga už skambučių centro sukūrimą. Ten dirbantiems žmonėms nuperkami telefonai, į kuriuos įdedamos SIM korteles iš kitos valstybės.

Investicinė platforma sukuriama trečios valstybės serveriuose. Anot jo, teisėsaugos tyrimai rodo, kad schemoje dalyvaujantis skambučių centras gauna apie 50 proc. Kitą dalį pasiima tie, kurie praplauna gyventojų pinigus, juos gavę į specialias sąskaitas.

Tie, kurie skambina ir įkalbinėja žmones investuoti. Ir tie, kurie prarado visus pinigus už opcionus pinigus praplauna. Tai reiškia, kad gyventojų skundus gaunantis Lietuvos bankas negali riboti nei Kipre esančios pagrindinės įmonės, nei sostinėje veikiančio filialo veiklos. Mes pasiūlome iš karto kreiptis į Kipro priežiūros instituciją. Lietuvoje veikiantis filialas investicinių paslaugų nevykdo.

Mes, kaip bankas, galime nuvykti ten, tačiau nieko nerasime. Ši yra švedų mokėjimų bendrovė. Klientų pinigai, pasak Treiderio, būdavo pervedami į dar kitas jurisdikcijas. Susigrąžinti pinigų beveik neįmanoma Bankų asociacijos duomenimis, pernai Lietuvoje bankai užregistravo apie investicinio sukčiavimo atvejų, o jų klientai prarado apie 2,3 mln.

O centrinis šalies bankas pateikia kitokią statistiką.

IQ Option – patikimas brokeris ar agresyvios reklamos produktas ?

Institucija skaičiuoja tik tuos praradimus, dėl kurių į banką kreipėsi nukentėję žmonės. Pernai registruota skundų, o prarasta suma siekia apie 0,3 mln. Dėl vienos bendrovės skundų skaičius buvo smarkiai padidėjęs, tai tikrai nėra įprasta. Mes kreipėmės į Kiprą, kad atliktų tyrimą ir įvertintų bendrovės veiklą Prarado visus pinigus už opcionus.

Lietuvos banko investicinių paslaugų priežiūros vadovas pripažįsta, kad galimybė nukentėjusiesiems susigrąžinti prarastus pinigus yra menka. Ypač jeigu sukčiai veikia iš užsienio.

prarado visus pinigus už opcionus kriptovaliuta manekenėms, nuo ko pradėti

Lietuva šioje situacijoje iš esmės tampa bejėgė. Centrinis bankas iki šiol laukia atsakymų tiek iš teisėsaugos, tiek iš Kipro. Kai kurie LRT kalbinti pinigus praradę žmonės taip pat bandė teisybės ieškoti policijoje, tačiau arba, anot jų, tyrimai niekur nenuvedė, arba tiesiai šviesiai buvo atsisakyta pradėti tyrimą. Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Audrius Valeika pripažįsta, kad taip galėjo būti.

Privatūs bankai, kurių klientai įsisuka į investicines schemas, geba sustabdyti tik dalį tariamų investicijų, tačiau dažniausiai taip pat yra bejėgiai padėti. Kai kuriems patarta tiesiog kitą kartą gerai psichologiškai pasiruošti.

Naudingi diskusijos