Uždarbio internetu įstatymai. Užklausų vykdymo statistika
Apie Darbo kodekso pakeitimus, kurie įpareigoja darbo skelbime nurodyti algą Nuo m. XIIIkuriuo darbdaviai įpareigojami darbo skelbime nurodyti informaciją apie siūlomo bazinio tarifinio darbo užmokesčio valandinio atlygio arba mėnesinės algos, arba uždarbio internetu įstatymai algos pastoviosios dalies dydį ir arba dydžio intervalą. Nors dalis darbo skelbimų siekiant jų patrauklumo jau šiuo metu yra pateikiami su siūlomu darbo užmokesčiu, tačiau po liepos 26 d.
Apie Darbo kodekso pakeitimus, kurie įpareigoja darbo skelbime nurodyti algą
Įsigaliojus aptariamam DK pakeitimui vertėtų atkreipti dėmesį uždarbio internetu įstatymai galinčius iškilti praktinius taisyklės taikymo klausimus. Kokia atsakomybė būtų taikoma nesilaikant DK 25 str.
Tuo atveju, jeigu darbdavys nesilaikys DK 25 str. Atsakomybė už tokį pažeidimą numatyta LR administracinių nusižengimų kodekso 96 str.
Uždarbis internetu – sūris pelėkautuose?
Jeigu darbdavys pateikė informaciją apie siūlomą uždarbio internetu įstatymai užmokestį darbuotojų paieškos agentūrai ar kitam asmeniui, faktiškai talpinančiam darbo skelbimą, tačiau darbo skelbime nebuvo nurodytas siūlomas atlyginimas? Minėtas LR administracinių nusižengimų kodekso 96 str. Siekiant atsakomybėn už skelbime nenurodytą darbo užmokestį traukti darbdavį turėtų būti įrodyti ne tik jo neteisėti veiksmai, bet ir kaltė.
Jeigu darbdavys gali įrodyti, kad darbuotojų paieškos agentūrai buvo aiškiai nurodęs bei pateikęs siūlomo darbo užmokesčio dydį, tačiau agentūra tokio dydžio nepaskelbė, kyla pagrįstas klausimas, ar tikrai tokiu atveju galima būtent darbdavio administracinė atsakomybė.
Kita vertus, net ir nubaudus darbdavį, jis tokiu atveju įgytų teisę LR civilinio kodekso nustatyta tvarka reikalauti žalos valstybei sumokėtos baudos atlyginimo iš darbuotojų paieškos agentūros.
Ar skelbiant apie galimą darbo užmokestį konkrečioje pozicijoje nebūtų pažeidžiama darbuotoju tapsiančio asmens duomenų apsauga? Šis klausimas gali būti aktualus dėl to, kad įmonės kolektyvo nariai pamatę darbo skelbimą konkrečiai pareigybei užimti ir vėliau priėmus darbuotoją į tokias pareigas žinotų, koks yra naujai priimto darbuotojo darbo užmokestis.
Maigyti pelyte reklaminius skelbimus už pinigus mokomi net vaikai. Pirma mintis, kuri šauna į galvą, yra ta, jog niekas nieko nemokamai, greitai ar lengvai neduoda. Be to, koks gi tai darbas ir kur yra jo esmė?
Pirmiausia pažymėtina, kad konkretaus darbuotojo darbo užmokestis, nors paprastai nėra skelbiamas viešai, tačiau savaime nėra ypatingas asmens duomuo, kuris jokiais atvejais negalėtų būti viešinamas be asmens bitcoin tapo. Tuo labiau, kad darbdaviams teisinį pagrindą darbo užmokesčio viešinimui darbo skelbime įtvirtina imperatyvi DK nuostata.
Antra, DK 25 str.
Verslas nespėja šokti pagal Seimo dūdelę: įstatymo dėl uždarbio skelbimo nesilaiko, nes duota per mažai laiko 25 Jonas Deveikis, LRT. Nuo šiol darbo skelbimuose privaloma nurodyti darbo atlygio dydį ir arba jo intervalą.
Taigi manytina, kad būsimo darbo užmokesčio bazinės dalies ribų nurodymas veikia bitcoin skelbime neturėtų būti laikomas asmens duomenų saugojimo pažeidimu. Kokios yra galimos darbo užmokesčio ne skelbimo alternatyvos?
Darbo apmokėjimas
Siūlomo darbo užmokesčio viešas paskelbimas įneša skaidrumo, reikšmingo užtikrinant darbuotojų teises į teisingą apmokėjimą už darbą bei nediskriminavimą. Su naujuoju reglamentavimu kandidatas į darbo vietą turės galimybę lengviau apsispręsti, ar kandidatuoti į konkretaus darbdavio siūlomą darbo vietą, o esami darbdavio darbuotojai netgi įgys galimybę viešai pasitikrinti, ar dirbdami tokį patį lygiavertį darbą jie gauna vienodą darbo užmokestį.
Kita vertus, yra svarstymų, kad DK 25 str. Pavyzdžiui, kad siūlomas darbo užmokestis yra nuo iki Eur neatskaičius mokesčių.
Iš tiesų reikia sutikti, kad darbdavys taip padaryti gali ir savaime tokiu būdu DK normos jis nepažeis.
Tokiu atveju vienintelis klausimas yra tas, ar konkrečiai pareigybei nurodomo darbo užmokesčio ribos atitinka darbovietėje galiojančią darbo apmokėjimo sistemą, jeigu tokia sistema egzistuoja vadovaujantis DK str. Darbdavys darbo skelbime gali nurodyti vienokį darbo užmokestį, uždarbio internetu įstatymai atrankos uždarbio internetu įstatymai darbo pokalbio metu individualiai su uždarbio internetu įstatymai sulygti dėl kitokio darbo užmokesčio dydžio.
Darbuotojų lūkestis, žinoma, yra tas, kad skelbime nurodžius minimalią darbo užmokesčio ribą darbo pokalbio metu galima tartis tik dėl didesnio darbo užmokesčio.
Tai, ko gero, būtų siekiamybė, tačiau atsižvelgiant į darbo santykių sutartinį pobūdį gali būti ir kitokių atvejų: pavyzdžiui, šalys susitars, kad darbuotojui bus mokamas mažesnis nei darbo skelbime nurodytas bazinis užmokestis, tačiau jis gaus papildomų naudų tokių kaip darbdavio lėšomis apmokamas sveikatos draudimas, sporto uždarbio internetu įstatymai narystė, telefoninių pokalbių kompensavimas ar kt.
Arba, tarkime, derybų dėl darbo sąlygų metu pats darbuotojas sieks, kad jo bazinė darbo užmokesčio dalis būtų mažesnė, tačiau uždarbio internetu įstatymai būtų taikoma palankesnė premijavimo sistema, susijusi su jo konkrečiu indėliu į darbą. Žinoma, jeigu būsimas darbuotojas pasirodo esąs tikrai geras kandidatas, pranokstantis pirminius lūkesčius, darbdavys visuomet gali individualiai susitarti ir dėl didesnio bazinio darbo užmokesčio nei tas, kuris buvo nurodytas darbo skelbime.
Taigi naujasis DK pakeitimas turėtų įnešti daugiau skaidrumo darbuotojams renkantis darbą, tačiau faktinis teisės normos taikymas ir praktika darbo rinkoje parodys realų tokio pasikeitimo veikimą.
