Užsidirbti pinigų per vieną vakarą
Kraštinio variantas -- tai kaip žaidime kortomis: du žaidėjai deda po užsidirbti pinigų per vieną vakarą litų į banką, tada traukia iš kaladės po kortą ir tada arba žaidėjai deda į banką po 10 litų didesnę sumą, arba ima banką iš kito žaidėjo už sumą, kuri 10 litų didesnė, nei jo paties pastatyta suma.
Taip žiūrint, šitai nėra pirkimas iš savęs, o lošimas su trečia, nematoma puse krupje, saugančiu banką ir dalinančiu kortas, t. Klausimas tiktai tame, kas išties išlošia -- ar tas, kuris statė dešimčia litų daugiau ir paėmė dėžę, ar tas, kuris nestatė.
Todėl ta lošimo teorija čia labai įdomi. Primena lošimus iš derivatyvų.
O finansinis įdomumas yra tame, kad dėžė išties yra trečias žaidėjas, kuris lieka nepastebėtu. Čia galim atrasti dar vieną dalyką: bendru atveju -- tas, kuris nusipirko 40 litų už 30 litų, lieka praradęs 10 litų.
Tačiau tik galutiniame viso lošimo balanse.
Bet jei žiūrėsime su tarpiniais balansais, dėdami dėžėn po 30 litų, jie abu praranda po 20 litų ir lieka nuostolyje. Tada tas, kuris pardavė dėžę už 30 litų, gauna 10 litų pelno, o tas kuris nusipirko dėžę, savo nuostolius sumažina nuo iki litų.
Trololo esmė slepiasi tame, kad sprendimas, kas kam parduoda ir kas iš ko perka, padaromas jau po pirmosios, abiem vienodai nuostolingos transakcijos, todėl skaičiuojant po nuostolių, yra naudingas abiems. Tiesiog naudingas skirtingu lygiu.
